Visas tekstas - Biblioteka

82 downloads 248 Views 184KB Size Report
“Vilius Karalius” and J. Ivanauskaitė's novel “Fortress of the Sleeping Butterflies” and to compare it with the standard usage. The study material consists of.
lietuviø kalba ir tarmës

Kabliataðkio ir brûkðnio vartosena I. Simonaitytës ir J. Ivanauskaitës tekstuose

Usage of the Semi-colon and the Dash in the Texts of I. Simonaitytë and J. Ivanauskaitë

Laimutë BUÈIENË, Þivilë KUNCAITË Vilniaus pedagoginis universitetas T. Ðevèenkos g. 31, 03111 Vilnius

Santrauka Ðio straipsnio tikslas – paanalizuoti kabliataðkio ir brûkðnio vartosenà I. Simonaitytës romane „Vilius Karalius“ ir J. Ivanauskaitës romane „Mieganèiø drugeliø tvirtovë“ bei palyginti jà su normine vartosena. Tiriamàjà medþiagà sudaro apie 1600 pavyzdþiø su minëtais skyrybos þenklais. Ðiuose tekstuose kabliataðkis ir brûkðnys vartojami nevienodai daþnai. Vyrauja brûkðnys, brûkðnio vartojimo sfera gerokai platesnë. I. Simonaitytës romane kabliataðkis atlieka vienarûðiø sakinio daliø ar dëmenø atskyrimo funkcijà, dedamas, kai dëmenis norima iðryðkinti ar suprieðinti. Juo skiriamas iðskaièiavimas, grupuojami sakiniø dëmenys. Ðio laikmeèio raðytojos J. Ivanauskaitës nagrinëjamame tekste nebuvo rasta në vieno kabliataðkio,

nors kartais, atrodytø, ilgi ir sudëtingos struktûros sakiniai praðyte praðosi vienokio ar kitokio sakinio dëmenø skirstymo dalimis, grupavimo. Abi autorës motyvuotai naudojasi brûkðnio iðgalëmis, kurios apima daugybæ skyrybos atvejø: sintaksiniø reiðkiniø tapatumà, apibendrinimà, iðvadà, minties ðuolá, prieðtaravimà ir gretinimà, praleidimà, aktualiø sakinio elementø pabrëþimà. Nagrinëjant romanus pastebëta skyrybos þenklø priklausomybë nuo pasakojimo stiliaus. I. Simonaitytës tekste neretai kabliataðkio ir brûkðnio vartosena dël noro iðryðkinti mintá nukrypsta nuo norminës skyrybos. Esminiai þodþiai: skyryba, kabliataðkis, brûkðnys, vienarûðës sakinio dalys, paþyminys, priedëlis, áterpinys, sudëtinis bejungtukis sakinys.

The aim of this article is to analyse the usage of the semi-colon and the dash in I. Simonaitytë’s novel “Vilius Karalius” and J. Ivanauskaitë’s novel “Fortress of the Sleeping Butterflies” and to compare it with the standard usage. The study material consists of approximately 1600 examples with the mentioned punctuation marks. The number of the semi-colons and the dashes, used in these texts, differs markedly. The absolute leader is the dash; this is because the sphere of usage of the dash is substantially wider. Semi-colon in I. Simonaitytë’s novel performs the function of separation of homogeneous parts or components of a sentence; it is put in order to highlight or contrast the components, separate the enumeration, group the components of sentences. Not a single semi-colon can be found in the analysed text of the modern times writer J. Ivanauskaitë,

24

though sometimes, it seems, long sentences of a complex structure are asking for one or another separation of components of a sentence in parts, grouping. Both authors reasonably use the dash resources, which cover many cases of punctuation: sameness, generalization, conclusion, leap of thought, conflict and comparison, omission, emphasis of relevant elements of a sentence. Analysing the novels the dependence of the punctuation marks on the narrative style has been noticed. In I. Simonaitytë’s text the usage of the semicolon and the dash quite often deviates from the standard punctuation due to the wish to highlight the thought. Key words: punctuation, semi-colon, dash, homogeneous parts of a sentence, attribute, apposition, parenthesis, complex asyndetic sentence.

Laimutë BUÈIENË, Þivilë KUNCAITË

Summary

þ m o g u s

i r

þ o d i s

2 0 0 7

I lietuviø kalba ir tarmës

Ávadas Lietuviø kalbos skyrybos taisyklëse áþiûrimi trys skyrybos principai: gramatinis, intonacinis-pauzinis ir prasmës (Labutis, 2002, 365). Dabar taisyklës laisvëja, vis labiau akcentuojama skyrybos principø kaita. Gramatinis skyrybos principas neretai turi uþleisti vietà intonaciniam-pauziniam ir prasmës principams. Intonacinis-pauzinis principas leidþia gramatiðkai nepagrástai griebtis brûkðnio, kad bûtø kuo tiksliau perteikti sakinio intonacijos pokyèiai, ypaè pauzës. Pastarasis principas yra beveik neatsiejamas nuo prasmës principo, kurio taikymas neretai kertasi su grieþtesnio pobûdþio gramatinio principo reikalavimais. Vis daugiau laisvës paliekama autoriaus pasirinkimui, akcentuojamas skyrybos prasminis ir intonacinis savarankiðkumas. 2006 m. rugsëjo 28 d. Valstybinës lietuviø kalbos komisijos nutarimais Nr. N-2 (103) „Dël Privalomosios skyrybos taisykliø“ ir Nr. N-3 (104) „Dël Pasirenkamosios skyrybos taisykliø“ prasmës ir intonacijos principai átvirtinti taisyklëse. Brûkðnys ir kabliataðkis priskirtini intonaciniams skyrybos þenklams. Juos sieja galëjimas atkreipti dëmesá á minties turinio niuansus, iðskirti svarbias teksto vietas. Ir kabliataðkiais, ir brûkðniais gali bûti skiriamos vienarûðës sakinio dalys, tiktai kabliataðkis skiria iðskaièiuojamàja intonacija pasakytas sakinio dalis, o brûkðnys rodo ekspresiná atskyrimo pobûdá. Be to, abiem þenklais skiriamos pridurtos sakinio dalys ar dëmenys. Taèiau vis dëlto pagrindinë kabliataðkio funkcija yra skirti, grupuoti, o brûkðnio – atspindëti staigø, netikëtà minties posûká. Pastarasis þenklas yra stipri prasminio bei intonacinio iðskyrimo priemonë. Daugelis skyrybos specialistø teigia, kad gausëja brûkðnio vartosenos ir funkcijø (Abaravièius, 2002, 144; Vasiliauskienë, 2002, 88), o kabliataðká, seniau

vartotà ir paprastesnës struktûros sakiniuose, linkstama keisti kableliu. Ðio straipsnio tikslas – patyrinëti kabliataðkio ir brûkðnio vartosenà I. Simonaitytës ir J. Ivanauskaitës groþiniuose kûriniuose ir palyginti jà su normine vartosena. Medþiaga rinkta ið I. Simonaitytës romano „Vilius Karalius“ ir J. Ivanauskaitës romano „Mieganèiø drugeliø tvirtovë“ (apie 1600 pavyzdþiø). Tiriamàjà medþiagà sudaro dviejø skirtingos kartos lietuviø raðytojø moterø – Ievos Simonaitytës ir Jurgos Ivanauskaitës – romanuose vartojami minëti skyrybos þenklai. Bemaþ septyniasdeðimt metø skiria nagrinëjamus romanus. Abu kûriniai didelës apimties, jø centre – ðeimos istorija, nors epiðkumas bûdingas tik I. Simonaitytës kûrybai. Ði romanistë renkasi platø, panoraminá vaizdà, pasakotojas nëra romano veikëjas, tik jo stebëtojas. J. Ivanauskaitës romanas paraðytas pirmojo asmens forma, nemaþai publicistiniø „dienos aktualijø“, pasakojimo laiko ir romano raðymo laiko distancija beveik nejuntama, visaþinio pasakotojo vaidmens atsisakoma. Dël ðios prieþasties tiriant romanus atkreiptas dëmesys á skyrybos þenklø priklausomybæ nuo raðymo stiliaus. I. Simonaitytës romane vartojama daugiau skyrybos priemoniø, neretai kabliataðkiø ir brûkðniø vartojimas dël noro iðryðkinti mintá nukrypsta nuo norminës skyrybos taisykliø. Iðgyvenimais pagrástame J. Ivanauskaitës romano „Mieganèiø drugeliø tvirtovë“ pasakojime nebuvo rasta në vieno kabliataðkio, nors atrodytø, kad ilgi ir sudëtingos struktûros sakiniai reikalauja ryðkesniø nei kablelis skyrybos þenklø. Brûkðniø gausu abiejø raðytojø romanuose. Turbût neatsitiktinai skyrybos specialistai kalba apie bemaþ agresyvø brûkðnio verþimàsi á kalbà (Abaravièius, 2002, 125). Tai aiðkiai rodo skaièiai 1 ir 2 diagramoje.

1 diagrama. Skyrybos þenklø skaièius I. Simonaitytës ir J. Ivanauskaitës romanuose 1200

1082

1000 800 400

364 135

200

0

24

0

0 Brûkðnys

Kabliataškis

Kabliataðkis ir brûkðnys

J. Ivanauskaitës romane „Mieganèiø drugeliø tvirtovë“

ISSN 1392-8600

I. Simonaitytës romane „Vilius Karalius“

600

25

Kabliataðkio ir brûkðnio vartosena I. Simonaitytës ir J. Ivanauskaitës tekstuose Usage of the Semi-colon and the Dash in the Texts of I. Simonaitytë and J. Ivanauskaitë

I. Simonaitytës 503 puslapiø apimties romane ið viso rastas 1241 sakinys su tirtais skyrybos þenklais, ið jø 1082 – su brûkðniais, 135 – su kabliataðkiais ir 24 sakiniai, kuriuose yra ir kabliataðkis, ir brûkðnys.

J. Ivanauskaitës romano tiriamøjø þenklø statistika tokia: 435 puslapiø romane ið viso rasti 364 sakiniai su nagrinëjamais skyrybos þenklais; visi jie vien tik su brûkðniais – kabliataðkiø romane nëra.

2 diagrama. Vidutinis vieno puslapio skyrybos þenklø skaièius I. Simonaitytës ir J. Ivanauskaitës romanuose 2,50 2,15 2,00

I. Simonaitytës romane „Vilius Karalius“

1,50

1,00

J. Ivanauskaitës romane „Mieganèiø drugeliø tvirtovë“

0,84

0,50

0,27 0,05

0,00

0,00

0,00 Brûkðnys

Kabliataškis

Kabliataðkis ir brûkðnys

Apskaièiavus vidutiná þenklø vartojimo kieká, tenkantá vienam puslapiui, matyti, kad autorës juos vartoja nevienodai daþnai. I. Simonaitytë viename puslapyje pavartojo daugiau nei du brûkðnius, o J. Ivanauskaitës vienam puslapiui tenka maþiau negu vienas brûkðnys. Kabliataðkiø vidurkis I. Simonaitytës romane yra maþdaug 1 kabliataðkis per 3 puslapius, o kabliataðkis su brûkðniu sudaro tik penkias ðimtàsias

puslapio dalis, t. y. vienas toks þenklas per beveik 22 puslapius. Aiðkinantis tirtøjø skyrybos þenklø vartosenà bandyta pasigilinti ir á ðiandien galiojanèias skyrybos taisykles. Kaip jau minëta, 2006 m. Valstybinës lietuviø kalbos komisijos patvirtintos naujos taisyklës visus skyrybos atvejus suskirstë á privalomuosius ir pasirenkamuosius.

Kabliataðkio pagrindinë funkcija panaði á kablelio, t. y. juo atskiriamos vienarûðës sakinio dalys ar sakinio dëmenys. Kabliataðkiu iðreikðta pauzë, nors ir labai panaði á taðko, suteikia sakinio struktûrai tam tikrà nebaigtumo áspûdá. Sàlygiðkai já galima vadinti konotuotu þenklu, nors konkreèios emocinës funkcijos jis neatlieka. Kabliataðkio tekste nepastebëti neámanoma. Net jei atrodo, kad juo tiesiog keièiamas kablelis, sakinys akimirkai nutraukiamas, paskui vël tæsiama nutraukta mintis. Privalomosios skyrybos taisyklëse kabliataðkiui skiriama nedaug dëmesio. Uþsiminta, kad kabliataðkiu gali bûti skiriami bejungtukiø sakiniø dëmenys. Ðiuo atveju kabliataðkis konkuruoja su kableliu. Pasirenkamosiose skyrybos taisyklëse kabliataðkiø vartojimas neapibrëþtas. Tiriamame I. Simonaitytës tekste kabliataðkiu skiriami bejungtukiu ryðiu susieti dëmenys (ar sakinio dalys) sudëtiniame sakinyje, kai nurodomas iðvardijimas (a), gretinimas (b) ar prieðprieða (c).

26

a) ...O paskui èia jau pasistatë daugiau ûkininkø: ðioje pusëje Vilkas, Vanagas, Putrius; ten, anoj pusëj, – Lapë, Stagaras, Jurjonas, Þiobrë. SimVK 10. Vaikininkë kiaulë apraiðo; telyèia ðoko per tvorà – iðsimetë. SimVK 303. Vyresnioji sesuo mirë prie pirmo vaiko; antroji sesuo, tëvams mirus, iðvaþiavo á Vokietijà ir po keliø laiðkø dingo. SimVK 318. b) Kaizeris trumpai, lengvai papurtë tà jos rankà ir vël paleido, o Krauzë n e p a l e i d þ i a ; l a i k o stipriai ir ilgai, o paskui… SimVK 354. Grëtei vis dar tylint, vaikas pasiþiûri á s a v o d e ð i n á p e t u k à , kurá kiek per kietai suspaudusi laiko Grëtës kairë; paskui á k a i r æ s a v o r a n k à , kurià taip pat stipriai laiko Grëtë deðine. SimVK 329. c) T a p a t i t v a r k a kaip ir vakar; t i k t a i , knygas imant, vakar ðirdies maldà pasimeldë Gervinas, o ðiandien – Þiobrë. SimVK 182. Bet motina n e v e i d m a i n i a v o ; ji d þ i a u g ë s i vie-

Laimutë BUÈIENË, Þivilë KUNCAITË

Kabliataðkio vartosena

þ m o g u s

i r

þ o d i s

2 0 0 7

I lietuviø kalba ir tarmës

nintelës savo dukters vël kartà jai primestu meiliu þodeliu. SimVK 158. Kabliataðkiu (ðalia áprastesnës skyrybos kableliu) taisyklës nurodo skirti ir sujungiamøjø sakiniø dëmenis, siejamus prieðinamaisiais ir paremiamaisiais jungtukais ar jø paskirtá turinèiais þodþiais o, bet, taèiau, tik(tai), vis dëlto, (per) tai, uþtai, uþtat(ai), tad, todël ir kt. ir jungtukø bei jungiamøjø þodþiø samplaikomis o vis dëlto, bet vis dëlto, bet uþtat ir kt. Tokiø atvejø rasta ir I. Simonaitytës romane „Vilius Karalius“. Marë iðtekëjo; o motina dabar kità iðsirinko: Kurðaièio Anæ. SimVK 190. Su kaimynø vaikais tesusitikdavo tik mokykloj; b e t ir èia ji laikësi nuo jø kuo toliausiai. SimVK 317. Jis taip pat panaðiai kaip dabar laikë vargðæ gyvybæ savo rankose, savo glëby; b e t ana gyvybë buvo iðgàsdinta, suþeista, kruvina... SimVK 406. Pavydas, galbût ir pavydas; b e t ar bûna pavydas bent kada be prieþasties?

SimVK 479. Nagrinëjamame I. Simonaitytës tekste kabliataðkis yra vartojamas skiriant vienarûðes sakinio dalis, kai norima pabrëþti, kad sakinio elementai yra kiek labiau atskirti, t. y. intonaciðkai reikðmingesni (Abaravièius, 2002, 83). Jis n u s i v e l k a jakà, p e r s i m e t a per rankos staibûlà; n u s i i m a kepuræ nuo galvos ir neðasi rankoje. SimVK 200. Paskui, atmetusi antklodæ, ji g l o s t o priegalvius, patalus; pakiðusi rankà po linine paklode, è i u p i n ë j a ðiaudus. SimVK 456. Apibendrinus kabliataðkio vartojimo atvejus matyti, kad I. Simonaitytë daþniausiai vartoja kabliataðká siekdama iðvardinti, gretinti, suprieðinti, reèiau – skirdama prasminiu poþiûriu maþiau susijusius sudëtiniø sakiniø dëmenis.

Brûkðnys yra daþnai vartojamas skyrybos þenklas, vis labiau uþimantis kableliui, net dvitaðkiui priskiriamas pozicijas – tam turi átakos jo emocinës ir ekspresinës ypatybës, sugebëjimas kurti átampà ir dinamikà, netgi kalbos glaudinimo iðgalës. Atitinkamai daug dëmesio jam skirta ir naujose privalomojo skyrimo taisyklëse. Brûkðnys – daþnas skyrybos þenklas ir nagrinëjamuose abiejø raðytojø tekstuose. Prieðinimo santyká rodo ne tik kablelis, bet ir brûkðnys, todël juo skiriamos vienarûðës bejungtukës sakinio dalys, susijusios prieðinimo ryðiu. Brûkðniu atskirtas prieðinimas yra emocingesnis, ekspresyvesnis. Bet n e t i k t a i jos v y r a s – ir d u k r e l ë jai duodanti visokiø dovanø. SimVK 82. Nesu n e i i ð s i g a n d u s i , n e i n u s i m i n u s i , prieðingai – a t s i p a l a i d a v u s i ir viskuo p a t e n k i n t a , tik labai trokðtu praneðti gyviesiems, kad mirtimi viskas nesibaigia, o perëjimas ið bûties á nebûtá nëra siaubingas. IvanMDT 252. Skiriant kelias aiðkinamàsias sakinio dalis, neturinèias jungiamojo þodþio ir einanèias po apibendrinamojo þodþio, brûkðnys konkuruoja su dvitaðkiu. Daugianaris aiðkinimas sakinio viduryje taip pat gali bûti iðskiriamas brûkðniais (Drukteinis, 2006, 5). Tokia skyryba lietuviø groþinëje literatûroje nëra naujovë. Vanago padarþy m e d þ i a i – k l e v a i , b e r þ a i , prie vieno ir kito darþo kampo g l u o s n i s . SimVK 66. V i s i e m s ateina laikas – ir j a i , ir t a u , ir m a n ... SimVK 284. Jie aidëtø v i s u r – gatvëse, parduotuvëse, kavinëse, k i n o t e a t r u o s e . IvanMDT 190. Ir ðtai aukðèiausios H i m a l a j ø v i r ð û n ë s – D þ o m o -

lungma, Kaèendþanga, Anapurna – staiga suminkðtëja ir subyra tarsi smëlio pilys, uþklodamos visà Pakistanà, Afganistanà, Mongolijà ir dalá Kinijos. IvanMDT 411. Brûkðniu atskiriamos vienarûðës sakinio dalys, einanèios prieð apibendrinamàjá þodá (visi, viskas, visa (tai), visur, visada ir pan.), tik ðiuo atveju kelias vienarûðës sakinio dalis jungiantis þodis eina sakinio pabaigoje. Kalbas neðioti, nebûtà, nesantá prikaiðioti, dejuoti, gumbuotis, – t a i jø meistriðkumas. SimVK 146. Gervinai, Usniai, senoji Karalienë, Grëtë Karalienë, Anskis – visi lengviau atsikvëpë, dingus vokieèiams, ypaè Gaidienei. SimVK 211. Sugretinti vaikus, ieðkoti kaþkokiø panaðumø – ð á d a r b à palikime paskalbininkëms. SimVK 334. Na, ðvelnumà, supratingumà, atsidavimà, intuicijà, tiesiog – u þ m o t e r i ð k u m à , be kurio joks vyras negalëtø iðgyventi, nes iðdþiûtø kaip dykuma. IvanMDT 267. I. Simonaitytës ir J. Ivanauskaitës romanuose brûkðniais skiriami ir du ar daugiau neiðplëstø ir (ar) iðplëstø postpoziciniø derinamøjø ar nederinamøjø paþyminiø. Èia brûkðnio vartojimas konkuruoja su kableliu ir brûkðnys raðomas tuo atveju, kai reikia daugiau raiðkumo. Karaliaus kiemas virstinai privirto þmoniø – ir v a þ i u o t ø , ir p ë s è i a a t v y k u s i ø . SimVK 7. Ir kai Vilius iðtiesë á jà rankà atsisveikinti, taip lengvai, taip nerûpestingai atsisveikinti ir eiti savais laisvais keliais, Ilþës rankos paliko nuleistos – tokios vargingos, tokios vieniðos. SimVK 375. Antroji atlingavo Gitana – i ð p u r e n -

ISSN 1392-8600

Brûkðnio vartosena

27

Kabliataðkio ir brûkðnio vartosena I. Simonaitytës ir J. Ivanauskaitës tekstuose

tomis cheminëmis garbanëlëmis, n u o m i e g o u þ t i n u s i o m i s a k i m i s , bet gerokai atlëgusiu veido bërimu. IvanMDT 113. Sunaikinta bemaþ treèdalis kartos – tyros, ðvieþutëlës ir kvepianèios p i e n u . IvanMDT 5. Brûkðnys daþnai yra konkurentas kableliui ir skiriant áterpinius (a) ar áspraudus (b). a) Mes kvietëme lietuvninkus – n e v o k i e è i u s – á susiëjimà. SimVK 41. Jø kojos basos ir... – k e i s t a – abi kairës. SimVK 117. Kokioje dar situacijoje þmogus atrodo labiau apgailëtinas, nei kimðdamas á burnà net gardþiausias maistines substancijas, kramtydamas, èiaumodamas, èepsëdamas, raugëdamas ir – o v a r g e – uþspringdamas?! IvanMDT 101. Ðáryt pusryèiams – o s t e b u k l e – Kristutë pasisiûlë iðkepti blynø! IvanMDT 119. b) Veþimas buvo be arkliø ir lëkë didþiai bildëdamas ir tarðkëdamas – b e n t t a i p r o d ë s i K a r a l i u i – miesto link. SimVK 52. Vilius atsimena – t a i b u v o p r i e ð d a u g e l á m e t ø – jis mëgdavo tokius vabalus susigauti ir paskui iðtirti jø visas galimybes: jis iðtraukdavo vienà kojà ir paleisdavo eiti. SimVK 56. Að ne kurtausis, o tu paþvelk ten po stalu, ið kur tu Viliui Karaliui vis taip, niekam nepastebint – a ð v i s t i e k p a s t e b ë j a u ! – ðvaukð! ir ápili. SimVK 436. Bandþiau savo áspûdþius apie cunamá sueiliuoti – j u k g r a þ u dienoraðtá pradëti sklandþiais posm a i s – skirsèiau sakinius á trumpas eilutes, ieðkojau rimo ir ritmo, bet poezijos kûriniui gimti nebuvo lemta. IvanMDT. Vanga uþsisakë dar gabalà pyrago – k u r j a i t i e k t e l p a ? – ir toliau kalbëjo ramiai, tarsi aptarinëtø ðutintø kopûstø su kapotu kiauðiniu ádarà. IvanMDT 90. Prijungiamajame sakinyje ðalutinis dëmuo nuo pagrindinio paprastai atskiriamas kableliu. Pabrëþiant sakomà dalykà, ðalutiniai sàlygos (a), laiko (b), nuolaidos (c) aplinkybës dëmenys gali bûti skiriami brûkðniu. a) J e i g u vienas vaþiuoji – kas man darbo, uþsimuðk, kad nori. SimVK 235. J e i g u sutiks – nesisveikinti, neatsisukti, nesidairyti, nepaklysti. SimVK 308. K a d Grëtë bûtø ne tokia – ir Vilius bûtø kitoks. SimVK 416. J e i reikia triukðmo – praðom! IvanMDT 139. b) K a i pamatæs, – ir ásimylëjæs. SimVK 213. K a i reikës – atvaþiuosiu. IvanMDT 295. c) Atradau dingusá Anská – n o r s i r p l y ð o , b e t n e p e r t r û k o ð i r d i s . SimVK 492. Patvirtintose taisyklëse nurodoma, kad kai sakinio pradþios dëmená sudaro tik vienas prijungiamasis þodis, jis gali bûti atskiriamas ne tik kableliu, bet ir

28

brûkðniu. Keli tokie atvejai rasti ir I. Simonaitytës tekste. K à – to motinai Karalienei nepavyko suþinoti. SimVK455. K u r , k a i p , k à – kas besukontroliuos. SimVK 494. Bejungtukiø sakiniø dëmenims skyrybos þenklai bûtini, todël juose brûkðnys daþnai keièia dvitaðká. Tiriamoji medþiaga rodo, kad reiðkiant apibendrinimà (a), nuolaidà (b), neatitikimà (c) vartojamas tik brûkðnys, o reiðkiant aiðkinimà (d), pasekmæ ir prieþastá (e) juodu konkuruoja. a) Bëgi bëgi lieþuvá iðkoræs, ateina savaitës galas – n i e k o n ë r a . SimVK 152. Kas dienà, Bugio ir Vugio dþiaugsmui, mes eidavome á Vingio parkà savanoriðkai ðalinti vis dar þenkliø E r v i n o pëdsakø, o gráþusios gerdavome arbatà ir spræsdavome kryþiaþodþius – t a i b u v o K r i s t u t ë s p a s i j a , kuria palengva visos uþsikrëtëme. IvanMDT 136. b) Jis pasidirbdino naujà laivà, kas pamariðkiams tikra naujiena, – p a p r a s t a i j i e t e n k i n a s i l a i v a i s i r v a l t i m i s , kuriuos jiems primirðta jø tëvai. SimVK 123. c) Èia tu e s i – èia n e b e s i . SimVK 20. P a u o s t a u delnus – jie niekuo n e k v e p i a , nors Nabokovas raðë, kad drugelis palieka ant rankø salsvà – lyg vanilës, lyg muskuso – aromatà. IvanMDT 254. d) Jis perdenginëjo mûsø namo stogà – juodà tolá keitë baltu ðiferiu. IvanMDT 38. Negi dabar taip ir bus – þmogumi atvirsiu tik iðëjusi, veikiau, iðvyta ið savo paèios namø? IvanMDT 106. e) Në kvapo nebedrásta niekas traukti, – visiems rodosi, kad tai bûtø lyg koks trukdymas mirðtanèiajam. SimVK 93. Katrë taip pat neturi laiko, – ji tik savo þygiais, savo kiaulëmis, savo viðtomis tesirûpina. SimVK 102. Lygiai tas pats po 250 metø nutiko ir Tailande – Vieðpats puikiausiai atskiria aukà nuo nusikaltëlio. IvanMDT 59. Kartais net verkti norisi – toks groþis. IvanMDT 126. Patvirtintose pasirenkamosios skyrybos taisyklëse taip pat nurodoma, jog brûkðnys konkuruoja su kableliu arba dvitaðkiu. Brûkðniu gali bûti skiriamos vienvardës sakinio dalys be jungiamøjø þodþiø, jei norima parodyti aiðkinamàjà jø paskirtá. Kelis kartus a t s i k o s ë j o – t a i s ë b a l s à kaip anie vabaliukai sparnelius. SimVK 133. Ið pirmojo veþimo, Anskio siunèiama, iðlekia „ þ à s i s “ – v y n o b u t e l i s . SimVK 171. Perlipau per jo galvà, slystelëjau ámynusi á raudonàjà serbentø tyræ ir ið savo kambario atsineðiau ilgai kauptà l o b á – dëþutæ su saldainiø popieriukais. IvanMDT 40.

Laimutë BUÈIENË, Þivilë KUNCAITË

Usage of the Semi-colon and the Dash in the Texts of I. Simonaitytë and J. Ivanauskaitë

þ m o g u s

i r

þ o d i s

2 0 0 7

I lietuviø kalba ir tarmës

Iðplëðiau vienà lapà, paskui – antrà, treèià, kiek pamenu, ir anksèiau mano dienoraðèiai prasidëdavo tokiu paèiu naikinimo ritualu. IvanMDT 8. c) Visas j o s p a s a u l i s , neskaitant mariø, – toks g r a þ u s . SimVK 137. Jas siûdama, niekad nepadarysiu karjeros (pyp), o i r p i n i g a i – m i z e r i ð k i (pyp). IvanMDT 326. I. Simonaitytës romane rasta ir á taisykles nepakliuvusiø atvejø, pavyzdþiui, tikslinimo (a), palyginimo (b) skyrimas brûkðniu. a) Prispaudþia tà rankà – g e r i a u s a k a n t , m a r ð k i n ë l i u s , prie ðirdies, linguoja, lyg suptø maþytá kûdiká. SimVK 350. Martynas stengiasi akimis prasiskverbti pro tamsà ir pamatyti, kas ten – k i t a m e k o r i d o r i a u s g a l e . SimVK 411. b) Viliui nepatinka, kad Vilkûtis pirðtus kryþiumi sudëjæs – visai kaip senasis Vilkas. SimVK 56. Ji parduodavo þuvá turgaus aikðtëje atsistojusi – kaip senas kopininkas. SimVK 123. Sodybos vartai nauji, tamsiai þaliai nudaþyti, tokie iðkilmingi, su lanku – lyg su kokiu vainiku... SimVK 399. I. Simonaitytë kai kuriais atvejais brûkðná vartoja savo nuoþiûra tiesiog kaip intonacijos þenklà. Jo paskirtis – paþymëti ypatingà, pabrëþiamàjà pauzæ. Brûkðnys gali bûti raðomas prieð bet kurias sakinio dalis, kurias autorë ypaè pabrëþia. Pats ciesorius savo iðvaizda jai niekada nepatiko – dël tø didþiø jo ûsø. SimVK 114. O ðiandien jis taps jos vyru – dievo ir þmoniø akyse...SimVK 160. Lovoje – kiek nakèiø ji jau nebegulëjo!SimVK 309. Sugráþæ ið karo vienkojai, vienrankiai – taip ir dairosi ûkiø. SimVK 430. Apibendrinus brûkðnio vartojimo atvejus galima teigti, kad I. Simonaitytë daþniausiai pasirenka brûkðná nutylëtiems sakinio komponentams þymëti, norëdama pabrëþti vienanará ir daugianará aiðkinimà, ávairaus pobûdþio prieðprieðà, áterpiná ar áspraudà. Reèiausiai brûkðná ji vartoja keliems postpoziciniams paþyminiams skirti. J. Ivanauskaitës tekste yra pastebëta tendencija vartoti brûkðná dviejø ar keliø vaizduojamøjø dalykø , atliekamø veiksmø tapatinimo atveju, beveik taip pat daþnai brûkðnys vartojamas elipsiniuose sakiniuose, sudëtiniuose sakiniuose bejungtukiam ryðiui þymëti. Maþiausiai rasta atvejø, kur brûkðnys skiria priedëlá.

1 Ðis pavyzdys iðskirtinis tuo, kad pirmoje sakinio dalyje vietoje praleistos tarinio jungties, kai vardinë dalis iðreikðta daiktavardþio vardininku, neraðomas brûkðnys, o antrojoje – raðomas. Tai pagrindþia minëtàjà taisyklæ.

ISSN 1392-8600

Jungiamàjá þodá tarp apibendrinamojo þodþio ir já aiðkinanèiø sakinio daliø galima atskirti brûkðniu, jei norima akcentuoti iðvardijimà. Nieko (pyp), bûtent – nieko (pyp). IvanMDT 193. I. Simonaitytës ir J. Ivanauskaitës romanuose brûkðniu skiriami ir neiðplësti ar iðplësti postpoziciniai priedëliai. Tokia skyryba pabrëþia aiðkinimà arba parodo tapatumà. Buvo K a r a l i e n ë – j o m o t i n a , Vilkienë, Jûraitienë, Gervinienë, teta Tautrimienë ir keletas kitø tetø, kuriø Martynukas dar nepaþino. SimVK 15. Nusitvërë miesto d a r b i n i n k à – sakoma, „ r a u d o n ð l i p s á “ . SimVK 104. O kokiø visokiø sparnuotø vabalø vabaliukø bëginëjo ir lakstë gëliø s t i e b u – k a m i e n u ! SimVK 131. Buvau devyniolikos, kai horizonte ant balto þirgo pasirodë L i n a s – g u o d ë j a s , g e l b ë t o j a s , ganytojas, beveik Iðganytojas. IvanMDT 49. Að gi dar turiu pameluoti Vangai, kad Gita, uþuot siuvusi kunigø drabuþius, susirado naujà, geriau mokamà d a r b à – n e á g a l a u s l i g o n i o s l a u g y m à . IvanMDT 333. Patvirtintose taisyklëse pasirenkamosios skyrybos grupei priskirti brûkðnio raðymo tarp veiksnio ir tarinio atvejai. Anksèiau brûkðná buvo leidþiama raðyti tik vietoj praleistos tarinio jungties, kai vardinë tarinio dalis iðreikðta daiktavardþio, skaitvardþio vardininku ar veiksmaþodþio bendratimi (a), dabar bet kurios savarankiðkos sakinio dalies vietoje gali bûti raðomas brûkðnys, jei norima paryðkinti praleidimà (b). Kadangi brûkðnio viena ið svarbesniø funkcijø yra þymëti emocines pauzes, jis daþnai eina kompensaciniu sakinio elementu (Abaravièius, 2002, 130). Gali bûti raðomas brûkðnys ir sakiniuose su praleista tarinio jungtimi, kai vardinë tarinio dalis iðreikðta bûdvardþiu (c). a) O j o t ë v a s – baþnyèios seniûnijos pirmininkas, pirmasis baþnyèios patarëjas... SimVK 74. Ð m i t a s smuklininkas, D r e i f u s a s , Ta u z e n d k i u n s t l e r i s – girtuokliai... 1 SimVK 75. - M a n o d a r b a s – sutikti gráþtanèias merginas, – tarstelëjo ji ir nusiðypsojo tarsi atsipraðinëdama, o jos ilga paplokðèia nosis tapo dar panaðesnë á snapà. IvanMDT 96. b) Tëvas eina pirma, vaikai – paskui. SimVK 95. Ant stalo – knygø knygos ir knygelës. SimVK 283.

29

Kabliataðkio ir brûkðnio vartosena I. Simonaitytës ir J. Ivanauskaitës tekstuose Usage of the Semi-colon and the Dash in the Texts of I. Simonaitytë and J. Ivanauskaitë

Iðvados 1. I. Simonaitytës ir J. Ivanauskaitës tekstuose kabliataðkis ir brûkðnys vartojami nevienodai daþnai. Vyrauja brûkðnys, nes jo vartojimo sfera gerokai platesnë. 2. I. Simonaitytës tekste kabliataðkis atlieka vienarûðiø sakinio daliø ar dëmenø atskyrimo funkcijà, raðomas, kai dëmenis norima iðryðkinti ar suprieðinti, skiriant prasminiu poþiûriu maþiau susijusius sudëtiniø sakiniø dëmenis, skiriant iðskaièiavimà, grupuojant sakiniø dëmenis. Romane „Vilius Karalius“ kabliataðkiai daþnai yra meistriðkai ápinami á keleto þodþiø ilgumo sakinius, todël I. Simonaitytës tekstas atrodo kupinas nuojautø, nutylëjimø, apeliuojama á skaitytojo patirtá. Ðio

laikmeèio raðytojos J. Ivanauskaitës romane „Mieganèiø drugeliø tvirtovë“ visai nevartojamas kabliataðkis, nors kartais ilgi ir sudëtingos struktûros sakiniai, atrodytø, praðyte praðosi vienokio ar kitokio sakinio dëmenø skirstymo dalimis, grupavimo. 3. I. Simonaitytë ir J. Ivanauskaitë motyvuotai naudojasi brûkðnio iðgalëmis, kurios apima daugybæ skyrybos atvejø: sintaksiniø reiðkiniø tapatumà, apibendrinimà, iðvadà, minties ðuolá, prieðtaravimà ir gretinimà, praleidimà, aktualiø sakinio elementø pabrëþimà. 4. I. Simonaitytës tekste neretai kabliataðkio ir brûkðnio vartosena dël noro iðryðkinti mintá nukrypsta nuo norminës skyrybos.

Literatûra Abaravièius J., 2002, Skyrybos stilistika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas. Drukteinis A., 2006, Pertvarkytos skyrybos taisyklës ir jø taikymas. – Gimtasis þodis 12 (priedas), 2–10. Kuncaitë Þ., 2006, Kabliataðkio ir brûkðnio stilistinës iðgalës ir vartosena. Bakalauro darbas. Vilnius: VPU.

Labutis V., 2002, Lietuviø kalbos sintaksë. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Vasiliauskienë L., 2002, Probleminiai lietuviø kalbos raðybos ir skyrybos aspektai. Vilnius: Homo Liber. http://www.vlkk.lt/nutarimai/dokumentas.156.html; http://www.vlkk.lt/nutarimai/dokumentas.161.html.

Ðaltiniø sutrumpinimai SimVK – Simonaitytë I. Vilius Karalius. Kaunas: Ðviesa, 1982.

Laimutë BUÈIENË, Þivilë KUNCAITË

IvanMDT – Ivanauskaitë J. Mieganèiø drugeliø tvirtovë. Vilnius: Tyto alba, 2005.

30